D-manozė nėra nauja tema mokslui. Jau daugiau nei dešimtmetį ji tiriama kaip viena iš priemonių, galinčių padėti išvengti pasikartojančių šlapimo takų infekcijų.
Vis dėlto, kalbant apie D-manozę, kraštutinumų netrūksta. Vienur ji pristatoma kaip vos ne panacėja, kitur, remiantis vienu neigiamu tyrimu, skubotai nurašoma kaip neveiksminga.
Realybė yra sudėtingesnė. D-manozė turi aiškų biologinį veikimo mechanizmą, tačiau klinikinių tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai. Todėl svarbu suprasti ne tik, kaip ji veikia, bet ir ką iš tiesų rodo klinikiniai tyrimai.
Kas yra D-manozė?
D-manozė yra paprastasis cukrus, natūraliai randamas žmogaus organizme ir kai kuriuose augaliniuose maisto produktuose. Daugiausia jos aptinkama vaisiuose ir uogose, ypač spanguolėse bei mėlynėse, kurios jau seniai siejamos su šlapimo takų sveikata.
Chemiškai D-manozė yra artima gliukozei. Abi turi tą pačią cheminę formulę, tačiau skirtingą struktūrą. Dėl šio nedidelio skirtumo D-manozė organizme elgiasi kitaip nei įprastas cukrus: ji pasisavinama virškinamajame trakte, tačiau didelė jos dalis nėra panaudojama energijai ir pašalinama su šlapimu. Būtent todėl D-manozė domina mokslininkus šlapimo takų infekcijų kontekste: ji pasiekia šlapimo takus, kur dažniausiai ir prasideda problema.
Vartojama kaip maisto papildas, dažniausiai miltelių arba kapsulių pavidalu, D-manozė gali prisijungti prie tam tikrų E. coli bakterijų paviršiaus struktūrų ir apsunkinti jų prisitvirtinimą prie šlapimo pūslės gleivinės.
Svarbu pabrėžti, kad D-manozė nėra antibiotikas ir nėra skirta aktyviai infekcijai gydyti. Ji aktualiausia kalbant apie pasikartojančių šlapimo takų infekcijų prevenciją, ypač tais atvejais, kai infekcijos siejamos su E. coli bakterija.
Kaip veikia D-manozė?
Dažniausia nekomplikuotų šlapimo takų infekcijų sukėlėja yra Escherichia coli, trumpiau E. coli. Tai bakterijos, kurios natūraliai gyvena žarnyne ir ten paprastai problemų nesukelia. Infekcija dažniausiai prasideda tada, kai jos patenka į sritį aplink šlaplės angą, o iš ten pakyla iki šlapimo pūslės. Skirtingi šaltiniai nurodo kiek kitokius skaičius, tačiau dažniausiai E. coli siejama su maždaug 75–90 % nekomplikuotų ŠTI atvejų.
Kad bakterija sukeltų infekciją, jai neužtenka tiesiog patekti į šlapimo pūslę. Ji turi prisitvirtinti prie šlapimo pūslės gleivinės. Kai kurios E. coli bakterijos savo paviršiuje turi smulkius plaukelius primenančius darinius, vadinamus fimbrijomis. Jų gale yra FimH baltymas, kuris padeda bakterijai prisikabinti prie šlapimo pūslės gleivinės ląstelių.
Čia atsiranda D-manozės vaidmuo. D-manozė gali veikti kaip savotiškas „jaukas“: E. coli bakterija prisijungia prie D-manozės molekulių, o ne prie šlapimo pūslės gleivinės. Taip bakterijai tampa sunkiau įsitvirtinti, todėl dalis jų gali būti pašalinama su šlapimu.
Šis mechanizmas vadinamas prisitvirtinimo slopinimu. Paprastai tariant, D-manozė ne naikina bakterijas, o trukdo joms prisikabinti ten, kur jos galėtų pradėti daugintis.
Tai biologiškai pagrįstas mechanizmas, tačiau svarbu suprasti jo ribas. Jeigu simptomus sukelia ne E. coli, o kita bakterija, arba jeigu simptomų priežastis apskritai nėra bakterinė infekcija, D-manozės poveikis gali būti ribotas.
Ką rodo tyrimai?
D-manozės tyrimų istorija nėra vienareikšmė. Vieni tyrimai rodo daug žadančius rezultatus, kiti pateikia gerokai santūresnį vaizdą. Todėl verta pažvelgti į svarbiausius tyrimus ir suprasti, kodėl jų išvados skiriasi.
Kranjčec ir kt. 2014 m. tyrimas
Tai vienas dažniausiai cituojamų D-manozės tyrimų ir ne be priežasties. Tyrime dalyvavo 308 moterys, susiduriančios su pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis.
Moterys buvo suskirstytos į tris grupes:
-
viena grupė vartojo D-manozę, 2 g per dieną;
-
kita profilaktiškai vartojo antibiotiką nitrofurantoiną, 50 mg per dieną;
-
trečia nevartojo jokios profilaktinės priemonės, t. y. negavo nieko.
Po šešių mėnesių rezultatai buvo ryškūs: infekcijos pasikartojo tik 14,6 % D-manozės grupėje, 20,4 % antibiotiko grupėje ir net 60,8 % grupėje be profilaktinės priemonės. D-manozės grupėje taip pat buvo reikšmingai mažiau šalutinių poveikių nei antibiotiko grupėje.
Šis tyrimas suteikė pagrindo sakyti, kad D-manozė profilaktikoje veikia. Ir šiame tyrime veikė panašiai kaip profilaktiškai vartotas antibiotikas nitrofurantoinas.
Tai buvo vienas iš tyrimų, dėl kurių D-manozė pradėta plačiau aptarinėti kaip galima prevencijos priemonė moterims, susiduriančioms su pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis.
Vis dėlto šis tyrimas turėjo svarbių ribotumų. Dalyvės žinojo, kuriai grupei priklauso ir ką vartoja, todėl rezultatams įtakos galėjo turėti lūkesčiai, simptomų interpretavimas ar sprendimas, kada kreiptis į gydytoją. Dėl to vėlesnės sisteminės apžvalgos, įskaitant Cochrane apžvalgą, šio tyrimo įrodymų patikimumą vertino atsargiai.
Hayward ir kt. 2024 m. tyrimas
2024 m. buvo paskelbtas didesnis ir metodologiškai griežtesnis D-manozės tyrimas. Jame dalyvavo 598 moterys iš pirminės sveikatos priežiūros centrų Jungtinėje Karalystėje. Tai buvo atsitiktinių imčių tyrimas su placebo grupe, kuriame nei dalyvės, nei tyrėjai nežinojo, kas vartoja D-manozę, o kas placebą.
Moterys kasdien vartojo 2 g D-manozės arba placebą. Rezultatai buvo gerokai santūresni nei 2014 m. tyrime: dėl kliniškai įtariamos ŠTI į gydytojus kreipėsi 51,0 % D-manozės grupės ir 55,7 % placebo grupės moterų.
Skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas, todėl autoriai padarė išvadą, kad D-manozė šiame tyrime reikšmingai nesumažino pasikartojančių ŠTI rizikos.
Vis dėlto šį rezultatą verta vertinti kontekste. Ne visi įtariamos ŠTI epizodai buvo patvirtinti šlapimo pasėliu, todėl ne visada aišku, ar simptomus sukėlė E. coli infekcija. Be to, dalyvių amžiaus vidurkis buvo 58 metai, o pasikartojančius simptomus gali veikti ir su amžiumi bei menopauze susiję veiksniai.
Todėl šis tyrimas nepaneigia paties D-manozės mechanizmo. Jis greičiau parodo, kad realiame gyvenime, kai pasikartojančių simptomų priežastys gali būti skirtingos, D-manozės poveikis gali būti mažesnis arba sunkiau pamatuojamas.
Ką sako sisteminės apžvalgos?
Sisteminės apžvalgos padeda pažvelgti ne į vieną tyrimą atskirai, o į bendrą turimų duomenų vaizdą. D-manozės atveju šis vaizdas kol kas gana mišrus.
2020 m. sisteminė apžvalga D-manozę vertino kaip potencialiai naudingą pasikartojančių ŠTI prevencijai, tačiau kartu pabrėžė, kad tyrimų buvo nedaug, jų kokybė skyrėsi, o bendras dalyvių skaičius buvo mažas.
2022 m. Cochrane apžvalga buvo atsargesnė. Jos autoriai teigė, kad patikimų įrodymų dar per mažai, kad būtų galima tvirtai pasakyti, jog D-manozė padeda arba nepadeda ŠTI prevencijai ar gydymui.
Naujesnė 2025 m. metaanalizė apibendrino 6 atsitiktinių imčių tyrimus su 1167 dalyviais. Autorių išvada buvo santūri: sujungus duomenis, D-manozė reikšmingai nesumažino pasikartojančių ŠTI dažnio, lyginant su kontrolinėmis grupėmis ar profilaktiškai vartotais antibiotikais.
Taigi bendra kryptis nėra vienareikšmė: ankstyvesni tyrimai parodė ryškų teigiamą efektą, o vėlesni duomenys pateikia santūresnį vaizdą.
Kodėl tyrimų rezultatai skiriasi?
Kai tyrimai rodo skirtingus rezultatus, pirmas impulsas dažnai būna pasirinkti vieną pusę. Bet šiuo atveju naudingiau suprasti, kodėl rezultatai gali skirtis.
Pirma: ne visos ŠTI yra vienodos. D-manozės mechanizmas labiausiai siejamas su E. coli bakterijomis. Jeigu infekciją sukelia kita bakterija, šis mechanizmas gali būti mažiau aktualus.
Antra: ne visi simptomai reiškia bakterinę infekciją. Jeigu į tyrimą patenka moterys, kurių simptomus sukelia ne bakterijos, D-manozė tokiais atvejais neturi į ką „taikytis“.
Trečia: skiriasi pačios moterys. Jaunesnė moteris, kuriai po lytinių santykių kartojasi E. coli sukelta infekcija, nėra tas pats klinikinis atvejis kaip vyresnė moteris po menopauzės, kurios simptomams įtakos gali turėti estrogenų sumažėjimas, makšties mikrobiomo pokyčiai ar kiti veiksniai.
Ketvirta: skiriasi tyrimų metodai. Vienuose tyrimuose infekcija patvirtinama šlapimo pasėliu, kituose remiamasi simptomais ar platesniu „įtariamos ŠTI“ vaizdu. Skiriasi ir vartojimo trukmė, dozės, dalyvių amžius, ankstesnių infekcijų istorija bei tai, kaip tiksliai moterys laikėsi vartojimo režimo.
Todėl D-manozės atveju svarbu klausti ne tik ar ji „veikia“, bet ir kam, kokiomis aplinkybėmis ir kokio tipo pasikartojančių ŠTI prevencijoje ji gali būti naudingiausia.
Šalutinis poveikis ir saugumas
D-manozė tyrimuose dažniausiai buvo gerai toleruojama. Dažniausi nepageidaujami pojūčiai buvo susiję su virškinimu: pilvo pūtimas, laisvesni viduriai ar viduriavimas. Paprastai jie būna lengvi.
Tačiau „natūralu“ nereiškia „tinka visiems“. Jeigu sergate cukriniu diabetu, turite inkstų ligų, laukiatės, žindote ar vartojate vaistus dėl lėtinių ligų, D-manozės vartojimą verta aptarti su gydytoju.
Svarbu nepainioti prevencijos su gydymu. Jei atsiranda aktyvios infekcijos simptomų, ypač karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas ar skausmas šone arba nugaroje, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ko dar nežinome?
Nors D-manozė tiriama jau ne vienerius metus, o jos veikimo mechanizmas yra aiškus, vis dar trūksta atsakymų į kelis praktinius klausimus.
Pirmiausia, nėra iki galo aišku, kurioms moterims D-manozė gali būti naudingiausia. Tikėtina, kad svarbu infekcijos sukėlėjas, amžius, hormoninė būsena ir tai, ar simptomai tikrai susiję su bakterine infekcija.
Antra, nėra vieningo atsakymo dėl optimalios dozės ir vartojimo trukmės. Dalis tyrimų naudojo 2 g per dieną, tačiau tai dar nereiškia, kad toks režimas yra tinkamiausias visais atvejais.
Trečia, reikia daugiau duomenų apie D-manozės vartojimą kartu su kitomis prevencinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, spanguolių proantocianidinais, makšties mikrobiomą palaikančiomis priemonėmis ar kitais sprendimais.
Todėl šiandien tiksliausia D-manozę vertinti ne kaip galutinai atsakytą temą, o kaip biologiškai pagrįstą prevencijos kryptį, kuriai dar reikia daugiau kokybiškų tyrimų.
Apibendrinimas
D-manozė turi aiškų veikimo mechanizmą ir jau ne vienerius metus tiriama kaip galima pasikartojančių šlapimo takų infekcijų prevencijos priemonė. Kai kuriuose tyrimuose jos rezultatai buvo daug žadantys, tačiau naujesni duomenys pateikia santūresnį vaizdą.
Todėl D-manozės naudą reikėtų vertinti individualiai, atsižvelgiant į infekcijos sukėlėją, simptomų priežastį, moters amžių ir kitus pasikartojimui įtakos galinčius turėti veiksnius.
D-manozė nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, kai infekcija jau prasidėjusi. Tačiau moterims, kurioms kartojasi su E. coli siejamos ŠTI, ji gali būti viena iš svarstytinų prevencijos priemonių.
Šis straipsnis yra edukacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Moksliniai šaltiniai
-
Scaglione F, Musazzi UM, Minghetti P. Considerations on D-mannose Mechanism of Action and Consequent Classification of Marketed Healthcare Products. Frontiers in Pharmacology. 2021;12:636377. doi: 10.3389/fphar.2021.636377.
-
Flores-Mireles AL, Walker JN, Caparon M, Hultgren SJ. Urinary tract infections: epidemiology, mechanisms of infection and treatment options. Nature Reviews Microbiology. 2015;13(5):269–284. doi: 10.1038/nrmicro3432.
-
Kranjčec B, Papeš D, Altarac S. D-mannose powder for prophylaxis of recurrent urinary tract infections in women: a randomized clinical trial. World Journal of Urology. 2014;32(1):79–84. doi: 10.1007/s00345-013-1091-6.
-
Hayward G, Mort S, Hay AD, et al. d-Mannose for Prevention of Recurrent Urinary Tract Infection Among Women: A Randomized Clinical Trial. JAMA Internal Medicine. 2024;184(6):619–628. doi: 10.1001/jamainternmed.2024.0264.
-
Lenger SM, Bradley MS, Thomas DA, Bertolet MH, Lowder JL, Sutcliffe S. D-mannose vs other agents for recurrent urinary tract infection prevention in adult women: a systematic review and meta-analysis. American Journal of Obstetrics and Gynecology. 2020;223(2):265.e1–265.e13. doi: 10.1016/j.ajog.2020.05.048.
-
Cooper TE, Teng C, Howell M, Teixeira-Pinto A, Jaure A, Wong G. D-mannose for preventing and treating urinary tract infections. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2022;8:CD013608. doi: 10.1002/14651858.CD013608.pub2.
-
Vargas CEF, Mutarelli A, Menegardo LG, Silva AKB, Vieira PRB, Luz J, Felix N, Pinto LCS. Efficacy of D-mannose as prophylaxis of recurrent urinary tract infection: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Brazilian Journal of Nephrology. 2025;47(4):e20250169.
-
Kurotschka PK, Gágyor I, Ebell MH. Acute Uncomplicated UTIs in Adults: Rapid Evidence Review. American Family Physician. 2024. Šitas šaltinis naudingas teiginiui, kad uropatogeninė E. coli sukelia apie 75–90 % ŠTI.