Kodėl šlapimo takų infekcijos kartojasi?

Kodėl šlapimo takų infekcijos kartojasi?

 

Maždaug ketvirtadaliui moterų, patyrusių šlapimo takų infekciją (ŠTI), per artimiausius šešis mėnesius ji pasikartoja. Vos spėjus pasidžiaugti, kad simptomai praėjo, po kelių savaičių ar mėnesių vėl sugrįžta pažįstamas deginimas, nuolatinis noras bėgti į tualetą ar skausmas pilvo apačioje. Kodėl taip nutinka?

Svarbiausia suprasti, kad dažniausiai tai nutinka ne todėl, kad kažką padarėte blogai. Pasikartojančias infekcijas gali lemti keli tarpusavyje susiję veiksniai: moters anatomija, pakartotinis bakterijų patekimas į šlapimo takus, galimas jų išlikimas šlapimo pūslės gleivinėje ir mikrobiomo pokyčiai.

Pasikartojančia ŠTI laikoma būklė, kai infekcija pasireiškia bent du kartus per šešis mėnesius arba bent tris kartus per metus.

Dažniausiai viskas prasideda žarnyne

Dažniausia šlapimo takų infekcijų sukėlėja yra Escherichia coli, trumpiau E. coli. Šios bakterijos natūraliai gyvena žarnyne ir įprastai ten problemų nesukelia.  Infekcija dažniausiai prasideda tada, kai bakterijos iš žarnyno patenka į sritį aplink šlaplę, o iš ten pakyla iki šlapimo pūslės.

Moterų šlaplė yra trumpa, o išangė, makštis ir šlaplės anga yra arti viena kitos. Dėl šios anatomijos bakterijų kelias iki šlapimo pūslės yra palyginti trumpas.

ŠTI nėra lytiškai plintanti infekcija ir jos atsiradimas nereiškia prastos higienos. Vis dėlto lytinių santykių metu bakterijos gali būti pastumiamos arčiau šlaplės angos, todėl kai kurios moterys uždegimo simptomus pajunta būtent po intymių santykių. Tai yra vienas iš patvirtintų pasikartojančių ŠTI rizikos veiksnių.

Nauja infekcija ar sugrįžusi bakterija?

Mokslininkai pasikartojančias ŠTI skirsto į dvi pagrindines grupes:

Nauja infekcija (reinfekcija). Tai dažnesnis atvejis. Ankstesnės infekcijos simptomai būna praėję, tačiau vėliau bakterijos iš žarnyno ar srities aplink šlaplę vėl patenka į šlapimo pūslę. Net jei tyrime vėl nustatoma E. coli, tai gali būti kita jos padermė, todėl rezultatas dar nereiškia, kad ankstesnis gydymas nesuveikė.

Bakterijų išlikimas (persistencija). Kartais bakterijos po gydymo išlieka šlapimo takuose ir vėliau vėl sukelia simptomus. Vienas galimų paaiškinimų yra jų išlikimas šlapimo pūslės gleivinėje. Kaip tai gali nutikti, aptarsime toliau, kalbėdami apie viduląstelines bakterijų bendrijas ir bioplėveles.

Kas yra bioplėvelė ir kaip bakterijos gali išlikti?

Kalbant apie pasikartojančias infekcijas, dažnai minima bioplėvelė (angl. biofilm). Kas tai yra?

Bioplėvelė nėra viena bakterija. Tai prie paviršiaus prisitvirtinusi bakterijų bendruomenė, apsupta pačių bakterijų sukurto apsauginio sluoksnio. Toks sluoksnis gali padėti joms išlikti ir apsunkinti imuninės sistemos bei kai kurių antibiotikų veikimą.

Kai kurios E. coli bakterijos geba patekti ir į šlapimo pūslės gleivinės ląsteles. Ten jos gali daugintis ir sudaryti tankias, bioplėvelę primenančias grupes, vadinamas viduląstelinėmis bakterijų bendrijomis. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad dalis bakterijų gali likti gleivinėje ramybės būsenoje, tarsi pasislėpusios rezervuare, o vėliau vėl suaktyvėti.

Tokios bakterijų bendrijos aptiktos ir kai kurių moterų, sergančių ūmine ŠTI, šlapime pasišalinusiose šlapimo pūslės ląstelėse. Vis dėlto žmonėms dar nėra aiškiai įrodyta, kad šie rezervuarai išlieka ilgą laiką ir būtent jie sukelia infekcijų pasikartojimą. Todėl tai laikoma vienu iš galimų mechanizmų, bet ne universaliu paaiškinimu.

Makšties mikrobiomo ir Gardnerella vaidmuo

Kadangi makštis ir šlaplė yra visai greta, makšties mikrobiomas atlieka svarbų vaidmenį saugant šlapimo takus.

Daugelio reprodukcinio amžiaus moterų makštyje vyrauja laktobacilos, dar vadinamos pieno rūgšties bakterijomis. Jos padeda palaikyti rūgščią terpę ir slopinti nepageidaujamų mikrobų dauginimąsi. Kai laktobacilų sumažėja, E. coli gali būti lengviau įsitvirtinti aplink makštį ir šlaplę, o vėliau patekti į šlapimo pūslę. Tokie mikrobiomo pokyčiai gali būti susiję su antibiotikų vartojimu, spermicidais ar estrogenų sumažėjimu po menopauzės.

Makšties mikrobiomo disbalansas yra vienas iš svarbių veiksnių, susijusių su pasikartojančiomis ŠTI. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis ir nepaaiškina visų infekcijų pasikartojimų.

Šiame procese gali dalyvauti ir Gardnerella vaginalis, kurios pagausėjimas dažnai siejamas su bakterine vaginoze ir makšties mikrobiomo disbalansu. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad į šlapimo pūslę patekusi Gardnerella gali paveikti jos gleivinę ir paskatinti anksčiau joje išlikusių E. coli bakterijų suaktyvėjimą.

Vis dėlto šis mechanizmas daugiausia tirtas su gyvūnais. Todėl vien Gardnerella aptikimas nepaaiškina, kodėl infekcijos kartojasi, nors pati bakterija gali būti vienas iš galimų veiksnių.

Antibiotikai ir pasikartojančios šlapimo takų infekcijos

Antibiotikai yra svarbūs gydant aktyvią bakterinę infekciją, tačiau jie neapsaugo nuo naujos infekcijos ateityje. Bakterijos gali vėl patekti į šlapimo takus ir sukelti pasikartojančius simptomus.

Antibiotikai taip pat gali pakeisti žarnyno ir makšties mikrobiomą. Tokie pokyčiai siejami su didesniu polinkiu į ŠTI, nors kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad būtent jie tiesiogiai lemia infekcijų pasikartojimą.

Tai nereiškia, kad antibiotikų reikėtų vengti, kai jie būtini. Tačiau infekcijoms kartojantis svarbu neapsiriboti vis naujais antibiotikų kursais, o įvertinti galimus pasikartojimo veiksnius ir kartu su gydytoju sudaryti ilgalaikį prevencijos planą.

Kodėl vienoms moterims infekcijos kartojasi, o kitoms ne?

Deja, bet vieno atsakymo nėra. Vienoms moterims pakanka vieno rizikos veiksnio, kitoms susideda keli. Infekcijų pasikartojimo riziką gali didinti:

  • lytiniai santykiai;

  • spermicidų naudojimas;

  • naujas lytinis partneris;

  • persirgtos ŠTI vaikystėje arba polinkis į šias infekcijas šeimoje;

  • estrogenų sumažėjimas po menopauzės;

  • šlapimo nelaikymas;

  • nepilnas šlapimo pūslės ištuštinimas;

  • kai kurios anatominės ar funkcinės šlapimo takų būklės.

Dažniausiai veikia ne vienas atskiras veiksnys, o kelių aplinkybių derinys. Todėl ir prevencijos planas turėtų būti individualus.

Ką svarbu žinoti, kai simptomai grįžta?

Deginimas, dažnas noras šlapintis ar skausmas ne visada reiškia naują bakterinę infekciją. Panašius simptomus gali sukelti makšties infekcijos, lytiškai plintančios infekcijos, dubens dugno sutrikimai ar kitos šlapimo pūslės būklės.

Todėl, kai infekcijos kartojasi, svarbu atlikti šlapimo pasėlį. Jis padeda atsakyti į tris pagrindinius klausimus: ar simptomus iš tiesų sukėlė bakterijos, kokia bakterija tai buvo ir kuriems antibiotikams ji jautri.

Apibendrinimas

Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos retai kada turi vieną aiškią priežastį. Kartais bakterijos iš žarnyno iš naujo patenka į šlapimo pūslę. Kitais atvejais jos gali būti išlikusios po ankstesnės infekcijos. Rizikai taip pat gali turėti įtakos makšties mikrobiomas, hormoniniai pokyčiai, lytinis gyvenimas ir kiti individualūs veiksniai.

Todėl svarbu ne tik gydyti kiekvieną naują infekciją, bet ir ieškoti priežasčių, kurios lemia infekcijos pasikartojimą.

Straipsnis yra edukacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomus lydi karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas ar skausmas šone arba nugaroje, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Moksliniai šaltiniai

  1. European Association of Urology. EAU Guidelines on Urological Infections: Limited Update March 2026. EAU Guidelines Office, Arnhem, the Netherlands; 2026.

  2. Foxman B. Recurring urinary tract infection: incidence and risk factors. American Journal of Public Health. 1990;80(3):331–333. doi: 10.2105/AJPH.80.3.331.

  3. Hooton TM, Scholes D, Hughes JP, et al. A prospective study of risk factors for symptomatic urinary tract infection in young women. The New England Journal of Medicine. 1996;335(7):468–474. doi: 10.1056/NEJM199608153350703.

  4. Scholes D, Hooton TM, Roberts PL, Stapleton AE, Gupta K, Stamm WE. Risk factors for recurrent urinary tract infection in young women. The Journal of Infectious Diseases. 2000;182(4):1177–1182. doi: 10.1086/315827.

  5. Naji A, Siskin D. The Role of the Gut, Urine, and Vaginal Microbiomes in the Pathogenesis of Urinary Tract Infection in Women and Consideration of Microbiome Therapeutics. Open Forum Infectious Diseases. 2024;11(9):ofae471. doi: 10.1093/ofid/ofae471.

  6. Mysorekar IU, Hultgren SJ. Mechanisms of uropathogenic Escherichia coli persistence and eradication from the urinary tract. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 2006;103(38):14170–14175. doi: 10.1073/pnas.0602136103.

  7. Rosen DA, Hooton TM, Stamm WE, Humphrey PA, Hultgren SJ. Detection of intracellular bacterial communities in human urinary tract infection. PLOS Medicine. 2007;4(12):e329. doi: 10.1371/journal.pmed.0040329.

  8. Stapleton AE. The vaginal microbiota and urinary tract infection. Microbiology Spectrum. 2016;4(6). doi: 10.1128/microbiolspec.UTI-0025-2016.

  9. Gilbert NM, O’Brien VP, Lewis AL. Transient microbiota exposures activate dormant Escherichia coli infection in the bladder and drive severe outcomes of recurrent disease. PLOS Pathogens. 2017;13(3):e1006238. doi: 10.1371/journal.ppat.1006238.

  10. Worby CJ, Schreiber HL, Straub TJ, et al. Longitudinal multi-omics analyses link gut microbiome dysbiosis with recurrent urinary tract infections in women. Nature Microbiology. 2022;7(5):630–639. doi: 10.1038/s41564-022-01107-x.