Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra viena dažniausių moterų sveikatos problemų. Bent kartą gyvenime ją patiria apie 50–60 % moterų. Vienoms tai lieka vienkartine nemalonia patirtimi, kitoms ši problema linkusi kartotis.
Nors ši būklė itin dažna, jos pavadinimai neretai painiojami. Šlapimo takų infekcija, cistitas, pūslės infekcija ir pūslės uždegimas dažnai vartojami kaip sinonimai, nors jų reikšmės nėra visiškai vienodos.
Šlapimo takų infekcija, cistitas ir šlapimo pūslės uždegimas: kuo jie skiriasi?
Šlapimo takus sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Šlapimo takų infekcija yra bendras pavadinimas, reiškiantis, kad infekcija atsirado vienoje iš šios sistemos dalių.
Kai infekcija apsiriboja tik šlapimo pūsle, ji vadinama šlapimo pūslės infekcija arba cistitu. Pats terminas „cistitas“ reiškia šlapimo pūslės uždegimą, kurį dažniausiai sukelia bakterijos. Kasdienėje kalboje šią būklę dažniausiai vadiname tiesiog pūslės uždegimu. Tai dažniausia šlapimo takų infekcijos forma.
Taigi ŠTI yra platesnė sąvoka, o cistitas – tik viena iš jos rūšių. Jei infekcija iš šlapimo pūslės pakyla iki inkstų, tai jau nebe cistitas, o inkstų infekcija.
Kokie simptomai būdingi šlapimo pūslės uždegimui?
Šlapimo pūslės uždegimą (cistitą) galima atpažinti iš kelių labai aiškių požymių. Dažniausi simptomai yra šie:
-
deginimas, perštėjimas ar skausmas šlapinantis;
-
dažnas šlapinimasis nedideliais kiekiais;
-
staigus ir sunkiai sulaikomas noras šlapintis;
-
noras šlapintis net tada, kai šlapimo pūslė beveik tuščia;
-
spaudimas, maudimas ar skausmas pilvo apačioje;
-
kartais pastebimas kraujas šlapime.
Šlapimas taip pat gali tapti drumstas ar įgauti stipresnį, nemalonų kvapą. Tačiau vien pakitusi jo išvaizda ar kvapas dar nepatvirtina infekcijos. Tam įtakos gali turėti skysčių trūkumas, tam tikras maistas, vitaminai ar vartojami vaistai. Šlapimo takų infekcija labiau tikėtina, kai kartu pasireiškia keli jai būdingi simptomai.
Karščiavimas ir šaltkrėtis nėra įprasti infekcijos, kuri apsiriboja tik šlapimo pūsle, požymiai. Jei atsiranda šie simptomai, tai gali rodyti rimtesnę problemą. Apie tai plačiau skiltyje „Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?“.
Ne kiekvienas deginimas reiškia šlapimo pūslės uždegimą
Deginimą, skausmą ar dažną norą šlapintis gali sukelti ne tik pūslės infekcija. Panašiai gali pasireikšti makšties ar lytiškai plintančios infekcijos, išorinių lytinių organų sudirginimas, šlapimo takų akmenys, dubens dugno sutrikimai ar skausmingos šlapimo pūslės sindromas.
Jeigu kartu atsiranda neįprastų makšties išskyrų, niežėjimas, nemalonus kvapas ar ryškus išorinis sudirginimas, simptomų priežastis gali būti kita. Tipišką cistitą dažniausiai rodo naujai atsiradęs deginimas, dažnas ar staigus noras šlapintis, kai nėra neįprastų makšties išskyrų.
Kaip bakterijos patenka į šlapimo pūslę?
Dažniausia šlapimo pūslės infekcijos sukėlėja yra Escherichia coli, trumpiau E. coli. Šios bakterijos natūraliai gyvena žarnyne ir ten paprastai problemų nesukelia. Uždegimas prasideda tada, kai jos patenka į sritį aplink šlaplės angą, o iš ten šlaple pakyla iki pat šlapimo pūslės ir pradeda daugintis.
Moterims šios infekcijos pasitaiko gerokai dažniau dėl anatominių ypatumų. Jų šlaplė yra trumpa, o jos anga yra visai netoli makšties ir išangės, todėl bakterijų kelias iki šlapimo pūslės yra palyginti trumpas.
Svarbu pabrėžti, kad šlapimo pūslės uždegimas nėra lytiškai plintanti infekcija ir jo atsiradimas nereiškia prastos higienos. Vis dėlto lytinių santykių metu bakterijos gali būti pastumiamos arčiau šlaplės angos, todėl kai kurioms moterims simptomai prasideda būtent po intymių santykių.
Kas didina šlapimo pūslės uždegimo riziką?
Su šlapimo pūslės uždegimu gali susidurti bet kuri moteris, tačiau kai kurie veiksniai riziką padidina:
-
lytiniai santykiai ar naujas lytinis partneris;
-
spermicidų ar diafragmos naudojimas kontracepcijai;
-
anksčiau patirtos šlapimo takų infekcijos;
-
nėštumas;
-
estrogenų kiekio sumažėjimas po menopauzės;
-
nepilnas šlapimo pūslės ištuštinimas;
-
inkstų ar šlapimo takų akmenys;
-
šlapimo nutekėjimą trikdantys anatominiai ar funkciniai pakitimai;
-
šlapimo kateteris arba neseniai atliktos urologinės procedūros;
-
cukrinis diabetas ir kai kurios imuninę sistemą silpninančios būklės.
Ne visi šie veiksniai vienodai svarbūs kiekviename gyvenimo etape. Jaunesnėms moterims didesnę reikšmę dažniausiai turi lytinis gyvenimas, naujas partneris ir spermicidų naudojimas. Po menopauzės svarbesni tampa hormoniniai pokyčiai ir nevisiškas šlapimo pūslės ištuštinimas.
Kaip nustatomas pūslės uždegimas?
Kai simptomai būdingi šlapimo pūslės uždegimui ir nėra neįprastų makšties išskyrų ar sudirginimo, gydytojas diagnozę dažnai gali nustatyti pagal simptomų visumą. Nors šlapimo pasėlis reikalingas ne kiekvienu atveju, tam tikrose situacijose šis tyrimas yra itin svarbus.
Šlapimo pasėlį rekomenduojama atlikti, kai:
-
simptomai neįprasti arba diagnozė neaiški;
-
infekcijos kartojasi;
-
gydymas nepadeda;
-
simptomai netrukus sugrįžta;
-
įtariama, kad infekcija galėjo pakilti iki inkstų;
-
moteris laukiasi.
Pasėlio tyrimas parodo, ar šlapime auga bakterijos, kokia bakterija sukėlė infekciją ir kuriems antibiotikams ji jautri.
Bakterinis šlapimo pūslės uždegimas dažniausiai gydomas antibiotikais. Konkretų vaistą ir gydymo trukmę parenka gydytojas, atsižvelgdamas į simptomus, ankstesnių tyrimų rezultatus, nėštumą, gretutines ligas ir bakterijų atsparumą. Nuo ankstesnio gydymo likusių antibiotikų savarankiškai vartoti nereikėtų.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Įtarus šlapimo pūslės uždegimą, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Ypač svarbu kreiptis, jeigu:
-
tokie simptomai pasireiškė pirmą kartą;
-
simptomai yra stiprūs arba greitai intensyvėja;
-
infekcijos kartojasi;
-
simptomai nepraeina po paskirto gydymo arba netrukus vėl sugrįžta;
-
šlapime pastebėjote kraujo;
-
laukiatės;
-
sergate cukriniu diabetu, turite nusilpusią imuninę sistemą ar kitų šlapimo takų sutrikimų.
Nedelskite kreiptis medicininės pagalbos, jeigu šlapinimosi sutrikimus lydi karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, stiprus silpnumas ar skausmas šone arba nugaroje. Šie požymiai gali rodyti inkstų infekciją, dar vadinamą pielonefritu. Ji išsivysto, kai bakterijos iš šlapimo pūslės šlapimtakiais pakyla iki vieno ar abiejų inkstų. Tai rimtesnė būklė nei šlapimo pūslės uždegimas, todėl būtinas gydytojo įvertinimas ir gydymas.
Apibendrinimas
Šlapimo takų infekcija yra bendras terminas, o cistitas, dar vadinamas šlapimo pūslės infekcija ar pūslės uždegimu, yra dažniausia jos forma.
Būdingiausi simptomai yra deginimas šlapinantis, dažnas ir staigus noras šlapintis bei diskomfortas pilvo apačioje. Tačiau panašius pojūčius gali sukelti ir kitos sveikatos problemos, todėl pasikartojančių ar neįprastų simptomų nereikėtų diagnozuoti ir gydyti savarankiškai, remiantis vien ankstesne patirtimi.
Šis straipsnis yra edukacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Moksliniai šaltiniai
-
European Association of Urology. EAU Guidelines on Urological Infections. Edn. presented at the EAU Annual Congress, London, United Kingdom; 2026. EAU Guidelines Office, Arnhem, the Netherlands.
-
Medina M, Castillo-Pino E. An introduction to the epidemiology and burden of urinary tract infections. Therapeutic Advances in Urology. 2019;11:1756287219832172. doi: 10.1177/1756287219832172.
-
Flores-Mireles AL, Walker JN, Caparon M, Hultgren SJ. Urinary tract infections: epidemiology, mechanisms of infection and treatment options. Nature Reviews Microbiology. 2015;13(5):269–284. doi: 10.1038/nrmicro3432.
-
Hooton TM, Scholes D, Hughes JP, et al. A prospective study of risk factors for symptomatic urinary tract infection in young women. The New England Journal of Medicine. 1996;335(7):468–474. doi: 10.1056/NEJM199608153350703.
-
Bent S, Nallamothu BK, Simel DL, Fihn SD, Saint S. Does this woman have an acute uncomplicated urinary tract infection? JAMA. 2002;287(20):2701–2710. doi: 10.1001/jama.287.20.2701.
-
Storme O, Tirán Saucedo J, Garcia-Mora A, Dehesa-Dávila M, Naber KG. Risk factors and predisposing conditions for urinary tract infection. Therapeutic Advances in Urology. 2019;11:1756287218814382. doi: 10.1177/1756287218814382.